Straipsniai

Pirtis paprastai projektuoja vyrai, stato vyrai, naudotis jomis irgi moko vyrai. Jie dažniausiai ir pirtininko pareigas atlieka. Taip, kaip supranta, pagal save. Ir... galbūt todėl taip dažnai tenka susidurti su moterimis, kurios sako, jog nemėgsta pirties, pirtis joms netinka. Tai visiška netiesa. Tiesiog – moterų pirtis dažnai yra kitokia. 

Gera pirtis – sveikatos, energijos ir žvalumo šaltinis.Tačiau yra nemažai žmonių, kurie sako, kad pirties jie nemėgsta, nes po to jaučiasi blogai. Taip iš tiesų nutinka. Ir kalta paprastai ne tiek pati pirtis, kiek kai kurios joje daromos klaidos, kurių ne taip sunku išvengti. Taigi kas gali būti kaltas dėl prastos savijautos po pirties – ir kaip to išvengti?

Kas gali praskaidrinti bjaurią žiemos nuotaiką? Ogi papasčiausia citrina!

Žmogaus kūne yra apie 2 - 3 milijonus prakaito liaukų. O ir pats prakaitas - labai įdomi medžiaga... 

Jei nėra nei noro, nei laiko sirgti, o aplink siaučia gripas, peršalimas ir visokie nežinia kokie virusai, geriausia ne gydytis, o stengtis nesusirgti. Gera žinia - daugelis imunitetą stiprinančių natūralių priemonių yra ne tik veiksmingos, bet ir malonios. Tad kodėl gi savęs nepalepinus? Taigi...

Nors pirtis – malonumas visam kūnui, tačiau procedūrų metu galva itin dažnai pamirštama. Ir tai suprantama – garinėje ją tenka saugoti nuo karščio. Masažo metu galvai taip pat retai skiriama pakankamai dėmesio. Reta išimtis - indiškas galvos masažas, kuris, nors ir atkeliavęs iš tolimos egzotiškos šalies, kuo puikiausiai papildo lietuviškos pirties procedūras. 

Itotermijos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „thermie" (šiluma, karštis) bei šio metodo kūrėjo pavardės. Daktaras Kin-itsu Ito buvo medikas, turintis vakarietišką išsilavinimą ir taikantis vakarietiškus gydymo metodus. 1910 m. jis ėmėsi rimtai gilintis į tradicinės rytų medicinos paslaptis. Daktaras Ito tikėjosi atrasti paprastą ir veiksmingą gydymo metodą, kuris padėtų net tiems pacientams, kuriems tradicinė vakarietiška medicina (bent jau to laiko) neturėjo ko pasiūlyti.